Vaistažolių arbatos receptas

Daugeliui žmonių karštos arbatos gėrimas yra neatsiejamas dalykas nuo įvairių šaltojo sezono ligų gydymo. Geriant tinkamai parinktų vaistažolių arbatas organizmas ne tik papildomas skysčiais, bet ir vaistažolėse esančių elementų pagalba jam padedama kovoti su liga. Šiame įraše pateikiamas receptas vaistažolių arbatos, kurią kiekvienas gali ne tik paprastai pats pasigaminti, bet ir pats užsiauginti ar prisirinkti reikalingų vaistažolių.

Arbatą sudaro septynių gerai išdžiovintų ir susmulkintų augalų, kurie išvardinti žemiau esančioje lentelėje, dalys.

Augalo pavadinimasKiekis arbatojePastabos
Vaistinis čiobrelis4 dalysNaudojamos šakelės su žiedais
Paprastasis raudonėlis4 dalysNaudojamos šakelės su žiedais
Šaltmėtė3 dalysNaudojami tik lapai
Vaistinė medetka2 dalysNaudojami tik žiedai
Darželinis jazminas1 dalisNaudojami tik žiedai
Monarda1 dalisNaudojami tik lapai
Beržas1 dalisNaudojami tik lapai

Lentelėje augalų kiekiai nurodomi tūrio dalimis, pvz., vaistinio čiobrelio 4 dalys reiškia, kad jo arbatoje yra 2 kartus daugiau nei vaistinės medetkos ir 4 kartus daugiau nei beržo lapų. Prieš matuojant augalų kiekius, juos reikia susmulkinti. Augalų lapai ir šakelės smulkinami plėšant rankomis. Susmulkinti augalai gerai sumaišomi ir supilami į uždarą laikymo indą.

Žemiau esančioje nuotraukoje parodyta kaip atrodo sudžiovinti augalai prieš smulkinimą: viršutinėje eilėje iš kairės – vaistinės medetkos žiedai, monardos lapai, jazmino žiedai ir vaistinio čiobrelio šakelės su žiedais, o apatinėje eilėje iš kairės – paprastojo raudonėlio šakelės su žiedais, šaltmėtės lapai ir beržo lapai.

Arbatos sudedamosios dalys

Arbata ruošiama užpilant ją verdančiu vandeniu. Plikoma ne trumpiau nei 10-15 minučių. Kuo arbata bus plikoma ilgiau, tuo į vandenį išsiskirs daugiau augalinių medžiagų. Ilgiau plikoma arbata tampa tamsesnė. Šiek tiek atvėsus vandeniui arbatą galima paskaninti medumi. Per dieną rekomenduojama išgerti 1-2 puodelius šios arbatos, nes ji turi ir vaistinių savybių. Pavyzdžiui, tiek vaistinis čiobrelis, tiek paprastasis raudonėlis padeda sergant peršalimo ligomis, gerina virškinimo veiklą, stiprina nervų sistemą ir pasižymi kitomis vaistinėmis savybėmis.

Visus arbatai reikalingus augalus galima užsiauginti pačiam arba surasti atokesniuose gamtos kampeliuose, kur jie auga toliau nuo teršalų šaltinių. Visų augalų žiedus ir lapus reiktų rinkti gegužės mėnesio antros pusės – birželio mėnesio laikotarpyje, kai žiedai yra pilnai išsiskleidę, o lapai yra švieži. Nuskintos augalų dalys turi būti gerai išdžiovintos. Džiovinama vėsioje ir gerai vėdinamoje patalpoje į kurią nepatenka tiesioginiai saulės spinduliai.

Pabaigai – visų į arbatos sudėtį patenkančių augalų nuotraukos.

Pradedantis žydėti vaistinis čiobrelis
Paprastasis raudonėlis
Šaltmėtė
Vaistinė medetka
Darželinis jazminas
Monarda
Beržas
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Daugiau informacijos rasite privatumo politikos puslapyje. Jei sutinkate, spauskite , jei ne - ir toliau galite naršyti.