Lietuvos prekybos centruose parduodamų natūralių mineralinių vandenų sudėčių palyginimas

Organizmo vandens poreikiui patenkinti jau daugelį metų vartoju natūralų mineralinį vandenį. Ir tik visai neseniai supratau, kad mineralinis vanduo gali būti ne tik vandens, bet ir reikšmingas kai kurių mineralinių medžiagų šaltinis.

Šis paprastas atradimas mane aplankė po to, kai pradėjau aiškintis, kodėl kai kurių ilgos trukmės bėgimo treniruočių metu man akivaizdžiai pakildavo kraujo spaudimas: tvinksėdavo smilkiniai ir venos, užkaisdavo veidas. Apsilankymas pas kardiologą ir širdies tyrimas veloergometrijos būdų patvirtino – esant dideliam fiziniam aktyvumui mano kraujo spaudimas yra per didelis. Pradėjęs domėtis mineralinių medžiagų įtaka žmogaus organizmui sužinojau, kad kraujo spaudimą gali didinti natris. Iki to, dažniausiai gerdavau mineralinį vandenį „Vytautas”, kuriame natrio jonų koncentracija yra didelė (1727 mg/l). Fiziškai aktyvią dieną išgerdavau 2 ir daugiau litrų šio vandens, o su juo ir didelį kiekį natrio jonų. Aukšto kraujo spaudimo problemą „išsigydžiau”, kurį laiką nevartodamas mineralinio vandens „Vytautas”.

Šiuo metu mineralinį vandenį renkuosi pagal mineralinių medžiagų poreikį arba perteklių. Kad būtų paprasčiau pasirinkti mineralinį vandenį, į lentelę suvedžiau Lietuvos prekybos centruose parduodamų mineralinių vandenų sudėtis (analitines kompozicijas). Lentelėje taip pat pateikiami mineralinių medžiagų kiekiai, kuriuos rekomenduojama suvartoti 31–50 amžiaus vyrams per parą (RPN) ir bendras mineralų kiekis (BMK). Mineralinių medžiagų koncentracijos nurodytos mg/l matavimo vienetais.

Lentelėje mineralinius vandenis suskirsčiau į tris grupes: žaliąją, pilkąją ir raudonąją.

Žaliajai grupei priskyriau vandenis, kurie turi didelį bendrą ištirpusių mineralinių medžiagų kiekį. Iš šios grupės tik mineraliniai vandenys „Magnesia”, „Tichė” ir „Rasa” tinkami kasdieniniam vartojimui. Kiti šios grupės vandenys netinkami dažnam didesnio kiekio vartojimui, nes turi didelį kiekį natrio jonų. Tačiau retkarčiais tokį vandenį gerti yra naudinga. Mineralinis vanduo „Donat Mg” neturi lygių pagal magnio jonų kiekį. Mažiau nei pusė litro šio vandens turi tiek magnio, kiek rekomenduojama suvartoti per dieną. Vanduo „Aras” neturi lygių pagal kalcio jonų kiekį. Mažiau nei vienas litras šio vandens patenkiną vienos dienos rekomenduojamą kalcio normą. Mineralinis vanduo „Vytautas” be didelio kiekio natrio jonų, turi pakankamai didelį kiekį ir kitų mineralinių medžiagų, tad jo būtų naudinga atsigerti kai aktyviai fiziškai dirbama ir išliejama daug prakaito.

Raudonajai grupei priskyriau vandenis, kurie turi didelį bendrą ištirpusių mineralinių medžiagų kiekį, tačiau, skirtingai nei žaliajai grupei priskirti vandenys, didžioji dauguma šių medžiagų yra natrio jonai. Šios grupės mineralinis vanduo yra mažiau vertingas, nes žmogaus organizmas natrio poreikį patenkina su kasdieniniu maistu, kuriame yra natrio chlorido (valgomosios druskos) ir natrio hidrokarbonato (valgomosios sodos). Labiau vertingų magnio, kalio ir kalcio mineralų šiuose vandenyse yra sąlyginai mažai.

Pilkajai grupei priskyriau visus mažiau mineralinių medžiagų turinčius vandenis. Nei vienas iš šių vandenų negalėtų būti pagrindiniu kurios nors mineralinės medžiagos šaltiniu rekomenduojamai dienos normai pasiekti, tačiau puikiai tinka mineralinių medžiagų papildymui. Be to, skirtingai nei didelį mineralinių medžiagų kiekį turintys vandenys, šie vandenys neturi savito skonio ar kvapo ir jų suvartojamas kiekis gali būti praktiškai neribojamas.

Daugiau informacijos apie mineralinių vandenų „Vytautas” ir „Birutė” sudėtį galite rasti čia, „Borjomi” – čia, o „Tichė” – čia. Daug išsamios ir naudingos informacijos tiek bendrai apie mineralinį vandenį, tiek apie lietuvišką mineralinį vandenį galite rasti darbe „Mineralinio vandens naudojimo Lietuvos kurortuose sveikatinimo, profilaktikos, gydymo ir reabilitacijos tikslais standartizuotos metodinės rekomendacijos”.

Skanaus vandens !