Praėjo beveik mėnuo nuo dienos, kai įveikiau savo pirmąjį maratoną – „XIV Danske banko Vilniaus maratono” 42 km. 195 m. ilgio trasą. Iš karto po maratono iškilo klausimas – kaip mano 4 val. 30 min. 13 sek. rezultatas atrodo bendrame kontekste ? Smulkios traumos ir fizinis nuovargis jau išnykę, įveikto maratono džiaugsmas aprimęs, o treniruočių sezonas uždarytas, todėl atėjo laikas parsisiųsti visų maratono dalyvių rezultatus ir paskaičiuoti statistinius duomenis.
Labiausiai dominantis statistinis duomuo – vidutinis maratono įveikimo laikas, kuris šiais metais yra 4 val. 06 min. 12 sek. Kitas įdomus statistinis duomuo yra mediana, t.y. laikas, kuris finišavusius maratono dalyvius padalina į dvi lygias dalis: pirmoje dalyje pusė greičiausiai bėgusių dalyvių, kitoje – lėtesnių bėgikų pusė. Mediana nežymiai skiriasi nuo vidutinio laiko ir yra 4 val. 05 min. 01 sek.
Mane asmeniškai nustebino dalyvių iš Lietuvos ir užsienio vidutiniai maratono įveikimo laikai. Dalyvių iš Lietuvos jis yra 4 val. 05 min. 49 sek., o dalyvių iš užsienio – 4 val. 06 min. 41 sek. Prieš skaičiuodamas vidurkius tikėjausi, kad dalyvių iš užsienio jis bus gerokai trumpesnis, nes galvojau, kad į toliau nuo namų vykstančius maratonus atvažiuoja didesnę patirtį turintys bėgikai, kurie turi būti greitesni. Ko gero, šią klaidingą nuomonę susidariau pažiūrėjęs į greičiausiųjų dešimtuką, kuriame net 7 dalyviai iš užsienio. Tikslesnį bėgikų iš užsienio apibūdinimą suformulavau paskaičiavęs dar vieną statistinį duomenį – standartinį nuokrypį, t.y. duomenį, kuris parodo kiek daug rezultatai skiriasi nuo vidurkio. Bėgikų iš Lietuvos jis yra 35 min. 41 sek., o užsienio – 38 min. 38 sek. Tai parodo, kad dalyviai iš užsienio labiau pasidalino į dvi stovyklas: tų, kurie atvažiavo siekti geresnio rezultato ir tų, kurie nubėgo maratoną lėčiau už vidutinį laiką.
Vyrai maratoną vidutiniškai įveikė per 3 val. 59 min. 57 sek., o moterys per 4 val. 19 min. 04 sek.
Žemiau atvaizduota maratono dalyvių finišavimo laikų pasiskirstymo histograma, kuri parodo kiek dalyvių finišo liniją kirto penkių minučių intervaluose.
Vienas įdomesnių duomenų, kurį matome histogramoje – vadinama moda, t.y. laiko intervalas, kuriame finišo liniją kirto daugiausia dalyvių. Patys populiariausi finišavimo laikai yra 3 val. 55 min. – 4 val. 00 min. intervale, kuriame finišavo net 61 dalyvis. Populiarūs buvo ir 4 val. 10 min., 4 val. 30 min. bei 4 val. 15 min. intervalų laikai su atitinkamai 48, 48 ir 46 finišavusiais dalyviais.
Jei statistikui reikėtų matematiškai aprašyti bėgimo rezultatus, jis galėtų panaudoti normalųjį skirstinį. Histogramoje raudona linija nubrėžta normalaus skirstinio, atitinkančio bėgimo rezultatus, kreivė. Kitaip sakant, tai yra teoriniai dalyvių rezultatai.
Šiais metais 28 dalyviai pirmąją maratono 21,098 km. ilgio trasos pusę įveikė greičiau nei antrąja pusę. Nieko nuostabaus, kad šį sudėtingą dalyką pasiekė tik 3,8 % visų dalyvių. Kiti dalyviai antrąja trasos pusę įveikė vidutiniškai 18 min. 28 sek. lėčiau. Kadangi buvau vienas iš tų, kuris antrąja pusę įveikė gerokai lėčiau nei pirmąją, galiu pateikti savo versiją: patirties neturėjimas planuojant maratono greitį, t.y. iš pradžių bėgant per greitai, ir Gedimino pr. pradžioje prasidedanti ir savo kulminaciją Subačiaus g. pasiekianti įkalnė, kuri antrąjį ratą ne kartą privertė pasivaikščioti. Ir ne mane vieną …
Žemiau atvaizduota maratono dalyvių pirmos ir antros trasos pusių vidutinio greičio skirtumo diagrama, kuri parodo kaip priklauso vidutinis greičio skirtumas nuo bendro laiko intervalo.
Pavyzdžiui, bėgikai, kurie maratoną įveikė iki 3 val. 00 min., pirmą ratą bėgo vidutiniškai 14 s/km. lėčiau nei antrą ratą, o bėgikai, kurie maratoną įveikė 4 val.30 min. – 4 val. 45 min. intervale, antrą ratą bėgo vidutiniškai net 77 s/km. lėčiau.
Pabaigai dar keletas duomenų.
Viso dalyvių | 956 |
Viso dalyvių iš Lietuvos | 536 (56,1 % nuo visų dalyvių) |
Viso dalyvių iš užsienio | 420 (43,9 % nuo visų dalyvių) |
Viso vyrų dalyvių | 805 (84,2 % nuo visų dalyvių) |
Viso moterų dalyvių | 151 (15,8 % nuo visų dalyvių) |
Viso finišavusių (skaitykite pastabą žemiau) | 738 (77,2 % nuo visų dalyvių) |
Iš visų dalyvių 77,2 % yra finišavusiųjų sąraše. Deja, viešai skelbiamoje „Danske banko Vilniaus maratono” rezultatų lentelėje nėra duomenų, iš kurių būtų galima atsakyti, kiek dalyvių pasitraukė iš trasos jos neįveikę, o kiek dalyvių net neatvyko prie starto linijos.
Net 43,9 % visų dalyviu buvo svečiai iš užsienio. Peržiūrėdamas dalyvių sąrašą atkreipiau dėmesį į dalyvius su lietuviškais vardu ir pavarde, bet užsiregistravusius kaip kitų šalių atstovai. Bet tokių dalyvių nebuvo tiek daug, kad iš esmės keistų duomenis.