Jau praėjo nemažai laiko, kai įsikėliau į savo naujus namus daugiabučiame name. Nuo pat įsikėlimo pagalvodavau, kad būtų maloniau grįžti namo lipant laiptais suremontuotoje ir atnaujintoje laiptinėje. Nors laiptinėje tik kosmetinis remontas paskutinį kartą buvo atliktas prieš maždaug 20 metų, lyginant su matytomis kitų daugiabučių laiptinėmis, ji nebuvo stipriai nusidėvėjusi. Ir tik visai neseniai, kai po laiptinės langų ir lietvamzdžių keitimo darbų atsirado papildomos remonto reikalaujančios vietos, nusprendžiau imtis laiptinės atnaujinimo darbų iniciatyvos.
Pirmiausia kreipiausi į namą prižiūrinčią administratorę. Po pokalbio su ja sužinojau, kad laiptinės remontas kainuotų apie 3000 Eurų, o į šią kainą įskaičiuoti tik paruošimo dažymui ir dažymo darbai bei medžiagos. Visi papildomi darbai: laiptų ir laiptų aikštelių atnaujinimas, porankių keitimas, turėklų remontas ir kiti smulkesni darbai, būtų kainavę papildomai. Pakalbėjęs apie laiptinės remontą su dauguma kaimynų supratau, kad tvirtos kaimynų daugumos, kuri norėtų už tokią kainą atnaujinti laiptinę, nebus. Dėl to, nusprendžiau, kad laiptinės remontą padarysiu pats. Papasakojęs savo sumanymą keliems kaimynams, sulaukiau pažado, kad keletas iš jų padės padaryti smulkesnius remonto darbus. Didžiausias ačiū Justui už pagalbą dirbant, o Remigijui – už konsultacijas remonto klausimais.
Prieš pradedant darbus suorganizavau laiptinės gyventojų susirinkimą. Jame pristačiau planuojamus remonto darbus ir išlaidas, t.y. kiek kainuos reikalingos medžiagos, įrankiai ir įrankių nuoma. Prieštaraujančių nei planuojamiems remonto darbams, nei išlaidų pasidalinimui lygiomis dalimis nebuvo. Dviejų butų gyventojai susirinkime nedalyvavo. Pas juos teko nueiti ir asmeniškai pasikalbėti. Kadangi laiptinėje yra tik 10 butų ir beveik visus kaimynus daugiau ar mažiau pažįstu, nusprendžiau, kad visas medžiagas ir įrankius nupirksiu už savo pinigus, o kai žinosiu galutinę išlaidų sumą, kaimynai šią sumą lygiomis dalimis grąžins.
Žemiau pateikiamas sąrašas darbų, kurie buvo atlikti remontuojant laiptinę, ir šių darbų detalūs aprašymai su nuotraukomis:
- Laiptinės antrų lauko durų išmontavimas
- Nenaudojamų kabelių ir elektros jungiklių išmontavimas
- Turėklų remontas
- Laiptų remontas
- Lubų paruošimas dažymui
- Sienų paruošimas dažymui
- Laiptų aikštelių atnaujinimas
- Dažymas
- Naujų turėklo porankių montavimas
- Kiti smulkūs darbai
Antrų laiptinės lauko durų išmontavimas
Viena iš priežasčių, kodėl norėjau suremontuoti laiptinę, buvo noras išmontuoti antras laiptinės duris. Pirma, jos buvo baisios. Antra, jos neatliko savo paskirties, nes po pirmų laiptinės durų pakeitimo jų nebuvo galima uždaryti ar pilnai atidaryti dėl to, kad kliūdavo už pirmų durų uždarytuvo. O svarbiausia, siaurame ir ankštame laiptinės įėjime jos kliudydavo patogiai praeiti. Nuo antrų laiptinės durų išmontavimo prasidėjo laiptinės remontas.
Nenaudojamų kabelių ir elektros jungiklių išmontavimas
Pamenu, kai kabelinės televizijos darbuotojas, kuris iš rūsyje esančios spintos į mano butą norėjo atvesti kabelį, vargo, kol kabelį prakišo pro tarp namo aukštų esančius vamzdžius, kurie buvo pilnai užkimšti įvairių kabelių. Prisiminiau šią situaciją ir pagalvojau, kada jei ne remonto metu pats tinkamiausias laikas išvalyti vamzdžius ir komunikacijos spintas nuo juose esančių nebenaudojamų kabelių ir įrangos. Valyti buvo ką: radijo taško kabelius ir jų paskirstymo dėžutes, kažkada ant stogo buvusios bendros antenos kabelius ir jų paskirstymo dėžutes, fiksuoto ryšio telefono laidus ir dar keletą senovinių kabelių atvirais galais, kurių paskirties nesupratau.
Laiptinėje jau daug metų yra naudojami apšvietimo jungikliai su judesio davikliu, todėl nebenaudojami mechaniniai jungikliai buvo išmontuoti. Taip pat buvo išmontuoti ankstesnių šviestuvų laikikliai.
Turėklų remontas
Laiptinės turėklas pagamintas iš plieninių strypų ir juostų. Remontuojant turėklus reikėjo privirinti vieną iškritusį statramstį ir keliose vietose per suvirinimo siūlę perlūžusias turėklo dalis.
Kadangi buvo suplanuota senus plastmasinius porankius pakeisti mediniais, reikėjo kiek galima labiau ištiesinti plieninę porankio juostą. Priešingu atveju, skirtingai nei lankstus plastmasinis porankis, medinis porankis nebūtų pilnai prisiglaudęs prie metalinės juostos ir nebūtų buvę galima jo tvirtai pritvirtinti.
Laiptų remontas
Laiptus laiptinės remontas palietė mažiausiai. Vienintelis dalykas, kas buvo padaryta su laiptais, tai nuskilusių kampų atstatymas su specialiu laiptams remontuoti skirtu betonu. Nežinau dėl kokių priežasčių, bet nuskilusių ir didesnių, ir mažesnių kampų laiptuose buvo labai daug.
Remonto pradžioje planavau laiptus nudažyti dažais. Pradėjus domėtis, kokiais dažais gali būti nudažyti betoniniai laiptai, paaiškėjo, kad galimi dviejų rūšių dažai: paprasti betono dažai ir epoksidiniai dažai. Paprastais betoniniais dažais laiptų dažyti nesiryžau, nes esu matęs ne vienus taip nudažytus laiptinės laiptus, kurie jau po kelių metų nusitrinė ir ant laiptų susiformavo išvaikščioti „takeliai”. Kitas variantas – epoksidiniai dažai. Tačiau kaip paaiškino epoksidinių dažų parduotuvės konsultantas, norint, kad dažai nenusitrintų ir būtų ilgaamžiai, labai svarbu prieš dažymą tinkamai paruošti pagrindą, t.y. nušlifuoti ploną laiptų betono sluoksnį ir tik po to jį gruntuoti bei dažyti epoksidiniais dažais. Kadangi betono šlifavimas yra daug dulkių ir triukšmo sukeliantis bei ilgas darbas, nusprendžiau, kad laiptai „palauks” kito remonto arba juos suremontuosiu, kai sužinosiu apie paprastesnį atnaujinimo būdą.
Lubų paruošimas dažymui
Pats sunkiausias darbas remontuojant laiptinę buvo lubų paruošimas dažymui. Darbas buvo pats sunkiausias dėl dviejų priežasčių. Pirma, jos nėra lygios ir turi daug kampų, o tokių lubų grandymas ir glaistymas yra sudėtingesnis. Kita priežastis, net ir turint specialius pastolius virš laiptų esančias lubų vietas yra sudėtingiau pasiekti.
Dar tik planuojant laiptinės remonto darbus atrodė, kad lubų dažai tvirtai prikibę prie paviršiaus ir bus galima lubas dažyti ant senų dažų, tačiau atlikus nedidelio ploto testinį dažymą, pasimatė, kad dažai labai silpnai laikosi ant lubų. Dėl to nuo lubų teko nugrandyti visus senus dažus. Seni dažai lengvai grandėsi juos sudrėkinus vandeniu. Po dažų grandymo sekė nuskilusių kampų atstatymas. Didesni nuskilę kampai buvo suformuoti tinku, o mažesni – glaistu. Po to lubos buvo gruntuojamos ir glaistomos. Glaistoma buvo tik vieną kartą stambiagrūdžiu glaistu. Vieno glaisto sluoksnio pilnai pakako užtaisyti didžiausius nelygumus ir gauti pakankamai lygų paviršių. Išdžiuvus glaistui, lubos buvo nušlifuotos švitriniu popieriumi, o likusios ant paviršiaus šlifavimo dulkės susiurbtos dulkių siurbliu.
Sienų paruošimas dažymui
Pirmas darbas ruošiant sienas dažymui buvo tinko tvarkymas. Nors laiptinės sienose buvo tik kelios nedidelio ploto vietos, kuriose buvo išbyrėjęs tinkas, tačiau atidžiai peržiūrėjus buvo rasta daugiau vietų, kuriose tinkas buvo atšokęs nuo sienos pagrindo. Dažniausiai tinkas buvo atšokęs nuo durų sąramų, kurios pagamintos iš tankaus ir lygaus betono. Tik laiko klausimas, kada ir jis būtų išbyrėjęs. Tokiose vietose tinkas buvo pašalintas.
Šalinant netvirtą tinką, taip pat buvo: nudaužytos betoninių grindjuosčių dalys, kurios nors ir nebuvo išbyrėjusios, bet buvo atšokusios nuo sienos; iš sienų ištraukti mediniai kuoliukai, į kuriuos buvo sukalti vinys arba susukti medvaržčiai, kad būtų galima pakabinti jau nebenaudojamas pašto dėžutes, skelbimų lentas ir pan.
Durų sąramas nugruntavus kontaktiniu, o kitas sienų vietas giluminiu gruntu, visos ertmės buvo užtaisytos tinku. Trūkstamos grindjuosčių dalys buvo suformuotos iš tinko.
Tinkuojant elektros jungiklių dėžučių ertmes, pirmiausią į jas buvo įstatytos polistirolo plokštelės, kad nebūtų užtinkuoti jose esantys kabelių sujungimai.
Kadangi, skirtingai nei lubų atveju, sienų dažai buvo tvirtai prikibę prie sienų, o patys dažai tvirti – buvo atsisakyta daug darbo reikalaujančio pilno dažų nuėmimo. Dažai buvo nugrandyti tik tose vietose, kur jie buvo sutrupėję ar atšokę nuo sienos. Nugrandytos vietos buvo gruntuojamos ir vieną kartą glaistomos stambiagrūdžiu glaistu.
Kadangi laiptinės sienos yra nudažytos struktūriniais dažais, tai buvo nuspręsta nuglaistytas sienų vietas taip pat nudažyti struktūriniais dažais, kad būtų išlaikytas sienų paviršiaus vientisumas. Nors tuoj po nudažymo struktūriniais dažais atrodė, kad darbas pavyko gerai, tačiau po to, kai sienos buvo nudažytos galutine spalva, pasimatė, kad naujai padengtos struktūriniais dažais vietos gan stipriai išsiskiria nuo seniau dažytų vietų. To priežastis, didesnis naujais dažais dažytų vietų grubumas. Ko gero prieš dažant struktūriniais dažais reikėjo juos šiek tiek praskiesti skiedikliu, kad būtų suformuotas mažesnio grubumo paviršius.
Paskutinis darbas, kuris buvo daromas ruošiant sienas dažymui – tinko įtrūkimų glaistymas. Tam buvo panaudotas specialus elastingas glaistas.
Laiptų aikštelių atnaujinimas
Kaip ir laiptų atnaujinimo atveju, laiptinės aikštelių dažymo atsisakiau. Tačiau skirtingai laiptų atvejui, aikštelių atnaujinimui galėjau panaudoti savaime išsilyginantį grindų mišinį. Nors galutinei dangai skirtas išlyginamasis mišinys nebuvo pigus, bet jo panaudojimas pasiteisino: išlygintos aikštelių grindys atrodė kaip naujos, su grindų mišinių buvo paprasta ir patogu dirbti ir, kas taip pat svarbu, po mišinio išpylimo praėjus tik 2-3 val. ant jų jau buvo galima atsargiai vaikščioti, dėl to buvo paprasta derinti darbus su kaimynais, kad jie nurodytu laiku nevaikščiotų.
Prieš mišinio išpylimą grindų paviršius buvo paruoštas: kruopščiai nusiurbtos dulkės, paviršius gruntuotas specialiu gruntu ir užtaisytos gilesnės kiaurymės. Kadangi paruoštas naudoti išlyginamasis mišinys yra lakus, reikėjo kruopščiai užtaisyti visas galimas nubėgimo vietas. Tam buvo panaudota iš abiejų pusių lipni juosta, kurios viena pusė buvo prispausta prie laipto krašto, o kita prie atraminės lentos. Tarpas tarp laiptų buvo užtaisytas putplasčio gabalu.
Pilnai išdžiuvus mišiniui, aikštelės buvo impregnuojamos specialiu betonui skirtu impregnantu.
Dažymas
Dažymo darbai prasidėjo nuo sienų valymo. Kaip minėjau ankščiau, sienos buvo dažomos ant senų dažų. Dėl to jas reikėjo nuvalyti specialiu valikliu, kad būtų pašalinti visi per daugelį metų prilipę nešvarumai, kurie mažintų naujų dažų sukibimą su senais. Šiuos valymo darbus padėjo atlikti kaimynai.
Dažymas prasidėjo nuo lubų. Po to sekė sienų ir metalinių dalių – turėklų, radiatoriaus ir elektros spintų durelių – dažymas. Vėliausiai buvo nudažytos grindjuostės. Grindjuostės buvo dažomos tvirtesniais dažais, kad šepečiu valant grindis jos nebūtų pažeistos. Viskas buvo nudažyta dviem sluoksniais.
Naujų turėklo porankių montavimas
Vienas iš labiausia matomų laiptinės elementų po remonto – nauji mediniai turėklų porankiai. Medžio, kaip medžiagos, panaudojimas pasiteisino. Jis suteikė laiptinei jaukumo, o lipant laiptais prisilaikyti už medinio porankio yra maloniau nei už plastmasinio. Prieš tvirtinant porankius jie du kartus buvo nulakuoti tvirtu parketo laku.
Kiti smulkūs darbai
Laiptinės remontas buvo užbaigtas smulkiais darbais: pakabinti skelbimų lenta ir pašto dėžutės, užklijuoti elektros įtampos lipdukai ant elektros spintų durelių, iš organinio stiklo išpjauti ir sumontuoti elektros spintos langeliai, senos kaitrinės elektros lemputės pakeistos LED lemputėmis. Kaimynai nuo langų, durų ir grindų padėjo nuvalyti likusius nuo remonto nešvarumus.
Paskutinis remonto darbas buvo išlaidų suskaičiavimas ir pinigų susigrąžinimas iš kaimynų. Visos medžiagos ir smulkūs įrankiai (voleliai, glaistyklės ir pan.) kainavo apie 900 Eurų. Dar keli šimtai eurų kainavo stambesnių įrankių (kopėčių, dulkių siurblio ir pan) pirkimas ar nuoma.