Per metus tenka paskersti keletą mėsinių triušių, kurie auginami mažame tėvo ūkyje. Šiame įraše detaliai aprašysiu kaip nužudomi ir skerdžiami triušiai. PERSPĖJIMAS, aprašymai iliustruojami nuotraukomis, todėl skaitytojai, kuriems nemalonu matyti skerdžiamus gyvulius, šio įrašo turėtų nežiūrėti.
Prieš skerdžiant triušį reikia atlikti pasiruošimo darbus:
- pagaląsti peilį;
- turėti sunkų apie 2 cm diametro ir apie 30 cm ilgio plieninį strypą, su kuriuo bus nužudytas triušis;
- turėti pakabą, ant kurio pakabintas triušis bus skerdžiamas;
- turėti kirvį arba šakų karpymo žirkles, su kuriomis bus nukirstos triušio kojos;
- turėti indą su švariu vandeniu, kurio reikės nuplauti darbo metu triušio plaukais aplipusias rankas ir peilį. Švaraus vandens taip pat reikės nuplauti skerdieną.;
- turėti maišą ar kitą tarą atliekoms sudėti;
- turėti indą skerdienai sudėti;
Kaip ir prieš bet kurio gyvūno skerdimą – pirmas žingsnis – jo nužudymas. Nors šiame įraše aprašomas triušio nužudymo būdas yra labai senas, jis yra tinkamas pagal šiuo metu galiojančius gyvūnų žudymą reglamentuojančius teisės aktus. Pirmiausia, viena ranka laikant už abiejų galinių kojų, o kita už abiejų ausų, triušis paimamas iš aptvaro. Laikyti reikia pakankamai stipriai, nes triušis, savo galingų galinių kojų pagalba, bet kurią akimirką gali stipriai suspurdėti ir ištrūkti. Tokioje padėtyje triušis nunešamas į skerdimo vietą, ausys paleidžiamos ir triušis paliekamas kabėti tik ant galinių kojų. Iš pradžių jis kurį laiką gali spurdėti, bet vėliau nurimsta. Kartais triušiai net ir pakabinti ant galinių kojų, atlenkia ausis nugaros link. Kad jos netrukdytų smūgiuoti, jas reikia nulenkti į priekį. Paėmus plieninį strypą, stipriu smūgių į galvą triušis yra nužudomas. Smūgiuoti reikia į pakaušio sritį (ne viršugalvį) šalia ausų. Jau pirmas stiprus ir tikslus smūgis triušį akimirksniu užmuša. Net ir po tikslaus smūgio, aš visada smūgiuoju dar vieną ar du kartus, kad būčiau tikras, jog triušis užmuštas. Ar triušį pavyko nužudyti, galima nustatyti iš atsipalaidavusio kūno. Dėl raumenų susitraukinėjimo įvairios kūno vietos kurį laiką dar gali trukčioti.
Iš karto po nužudimo triušio nereikėtų pradėti skersti. Reiktų jį paguldyti ant nuožulnaus paviršiaus ir keletą minučių palaikyti, kad kraujas subėgtų į galvą. Arba, jei po smūgio iš triušio nosies arba ausų bėga kraujas, palaikyti triušį nuleista galva žemyn, kol kraujas nustos bėgti. Tokiu atveju, skerdžiant gyvūną bus mažiau kraujo ir skerdienoje nesusidarys kraujo krešulių.
Triušis skerdžiamas pakabintas ant galinių kojų prie specialios pakabos, kurią nesunku pasigaminti savo jėgomis, t.y. ant plieninio kablio pritvirtinamas apie 2 cm diametro ir 20 cm ilgio apvalus medinis pagalys.
Prie pakabos triušis kabinamas į tarp Achilo sausgyslės ir kaulo padarytą įpjovą įkišus pakabos pagalį. Darant įpjovą labai svarbu nepažeisti Achilo sausgyslių, kad jos nenutrūktų kada pakabintas triušis bus skerdžiamas. Įpjova daroma įpjaunant odą apie kaulą kiek galima arčiau pėdos. Tada įpjautoje vietoje oda šiek tiek nulupama. Pirštais atitraukus Achilo sausgyslę, oda baigiama apipjauti apie koją. Dar daugiau nulupus odą padaromos apie 2 cm ilgio įpjovos, į kurias galima įkišti pakabos pagalį.
Taip pakabintą triušį patogu skersti. Pradedama lupti oda. Lupti pradedama nuo triušio galinių kojų. Su peiliu oda iš priekinės šlaunų pusės įpjaunama nuo pakabinimo vietų iki pilvo. Pjauti reikia atsargiai, kad nebūtų pažeisti šlaunies raumenys. Įpjautoje vietoje oda lupama nuo kūno tol, kol pilvo srityje galima prakišti pirštus. Prakišus pirštus, odą patogu nulupti visoje pilvo srityje ir ją nupjauti.
Tada triušis apsukamas ir prakišus pirštus pro odą nugaros srityje, ji nulupama iki pat uodegos.
Uodega nupjaunama kiek galima arčiau kūno. Nupjovus uodegą, galima baigti lupti likusią odos dalį. Oda lupama ją stipriai traukiant žemyn iki pat kaukolės. Odą traukti galima stipriai, nes triušio tvirtinimas tarp Achilo sausgyslių ir kaulo yra labai patvarus. Nutraukus odą žemyn, reikia nepamiršti iš odos išnerti ir priekines triušio kojas.
Priekinės kojos iš odos pilnai neišsineria. Neriasi iki pirmojo kojos sąnario. Per šį sąnarį kojos yra nupjaunamos.
Sekantis žingsnis – triušio vidurių išėmimas. Viduriai išimami perpjovus pilvą ir krūtinę. Pjauti pradedama nuo pilvo apačios iki gerklės. Pirmiausia pilvo apačioje įpjaunama maža įpjova pro kurią būtų galima įkišti du pirštus. Pro įpjovą įkišus pirštus ir atstūmus nuo pilvo ar krūtinės paviršiaus vidurius, baigiamas pjauti pilvas ir krūtinė. Atstumti vidurius yra svarbu, nes pažeidus žarnas ar kitus organus, jie gali užteršti mėsą.
Perpjovus pilvą ir krutinę triušio viduriai neiškrenta. Jie laikosi ant vidinius organus gaubiančių gleivinių, todėl patogiai galima išimti maistui tinkamus vidaus organus.
Vertingiausi iš jų yra kepenys. Maistui taip pat gali būti panaudoti širdis, inkstai ir plaučiai. Išėmus kepenis, reikia nepamiršti išpjauti kepenyse esančios tulžies. Tulžis – tamsiai žalios spalvos darinys, kuris nėra valgomas.
Išėmus maistui tinkamus organus, likę viduriai yra išverčiami. Po to, nupjaunama triušio galva. Galva pradedama pjauti iš stuburo pusės kiek galima arčiau kaukolės. Jei peiliu pataikoma tiksliai tarp stuburo slankstelių, šiek tiek į šonus kraipant peilį nupjauti kaklo stuburo dalį nėra sudėtinga.
Nupjovus galvą, triušio vidus išvalomas. Išvalomos likusios gleivinės, riebalai ir kitos prie kūno priaugusios atliekos. Tam, kad būtų patogu išvalyti tiesiosios žarnos likučius, prieš tai perpjaunama išeinamosios angos sritis.
Triušis baigtas skersti. Belieka pakabinimo vietoje nukirsti galines kojas ir nuplauti skerdieną švariu šaltu vandeniu.