Lietuvos prekybos centruose parduodamų mineralinių vandenų sudėčių palyginimas

Organizmo vandens poreikiui patenkinti jau daugelį metų vartoju natūralų mineralinį vandenį. Ir tik visai neseniai supratau, kad mineralinis vanduo gali būti ne tik vandens, bet ir reikšmingas kai kurių mineralinių medžiagų šaltinis.

Šis paprastas atradimas mane aplankė po to, kai pradėjau aiškintis, kodėl kai kurių ilgo bėgimo treniruočių metu man akivaizdžiai pakildavo kraujo spaudimas: tvinksėdavo smilkiniai ir venos, užkaisdavo veidas. Apsilankymas pas kardiologą ir širdies tyrimas veloergometrijos būdų patvirtino – esant dideliam fiziniam aktyvumui mano kraujo spaudimas yra per didelis. Pradėjęs domėtis mineralinių medžiagų įtaka žmogaus organizmui sužinojau, kad kraujo spaudimą gali didinti natris. Iki to, dažniausiai gerdavau mineralinį vandenį „Vytautas”, kuriame natrio jonų koncentracija yra didelė (1727 mg/l). Fiziškai aktyvią dieną išgerdavau 2 ir daugiau litrų šio vandens, o su juo ir didelį kiekį natrio jonų. Aukšto kraujo spaudimo problemą „išsigydžiau”, kurį laiką nevartodamas mineralinio vandens „Vytautas”.

Šiuo metu mineralinį vandenį renkuosi pagal mineralinių medžiagų poreikį arba perteklių. Kad būtų paprasčiau pasirinkti mineralinį vandenį, į lentelę suvedžiau Lietuvos prekybos centruose parduodamų mineralinių vandenų sudėtis (analitines kompozicijas). Lentelėje taip pat pateikiami mineralinių medžiagų kiekiai, kuriuos rekomenduojama suvartoti 31–50 amžiaus vyrams per parą (RPN) ir bendras mineralų kiekis (BMK). Mineralinių medžiagų koncentracijos nurodytos mg/l matavimo vienetais.

Jei savo mobiliajame įrenginyje nematote visų lentelės duomenų, pastumkite lentelę į kairę.
BMK Mg2+ Na+ K+ Ca2+ Cl F HCO3 SO42-
RPN (mg) 420 1500 4700 1000 2300 4
Tichė 1378 73 76 19 220 46 0,3 108 834
Rasa 3888 160 551 14 621 2189 0,39 268 86
Aras 6650 258 902 17 1117 3913 0,3 308 128
Vytautas 7309 240 1727 32 552 3480 300 989
Donat Mg 13174 1000 1700 380 75 7800 2100
Akvilė 150 5,9 2,3 0,7 49,3 3 173,8 1
Neptūnas 157 7,7 2,5 2,6 37,9 25 144,7 5,8
Evian 309 26 6,5 1 80 6,8 360 12,6
Norvil 337 12,2 6,6 3,1 61,6 8,7 234 4,5
Rasa Light 363 13 9 3 64 21 0,31 247 6
Vittel 508 20 7,7 5 94 4 248 120
Fuldataler 566 22,1 58,8 4,6 85,6 170,3 218 5,1
Perrier 675 4,2 9,5 1 160 22 430 33
S.Pellegrino 952 49,5 31,2 2,2 164 49,4 0,5 243 402
Hermis 1355 20 339 7 98 520 0,2 355 17
Frost 1940 8 700 11 13 735 1,2 445 80
Birutė 2671 81 650 6 186 1204 243 375
Darida 3154 21 1130 16 40 1460 2,4 290 410
Borjomi 55 1700 75 380 4250

 

Lentelėje mineralinius vandenis suskirsčiau į tris grupes: žaliąją, pilkąją ir raudonąją.

Žaliajai grupei priskyriau vandenis, kurie turi didelį bendrą ištirpusių mineralinių medžiagų kiekį. Iš šios grupės tik mineraliniai vandenys „Tichė” ir „Rasa” tinkami kasdieniniam vartojimui. Kiti šios grupės vandenys netinkami dažnam didesnio kiekio vartojimui, nes turi didelį kiekį natrio jonų. Tačiau retkarčiais tokį vandenį gerti yra naudinga. Mineralinis vanduo „Donat Mg” neturi lygių pagal magnio jonų kiekį. Mažiau nei pusė litro šio vandens turi tiek magnio, kiek rekomenduojama suvartoti per dieną. Vanduo „Aras” neturi lygių pagal kalcio jonų kiekį. Mažiau nei vienas litras šio vandens patenkiną vienos dienos rekomenduojamą kalcio normą. Mineralinis vanduo „Vytautas” be didelio kiekio natrio jonų, turi pakankamai didelį kiekį ir kitų mineralinių medžiagų, tad jo būtų naudinga atsigerti kai aktyviai fiziškai dirbama ir išliejama daug prakaito.

Raudonajai grupei priskyriau vandenis, kurie turi didelį bendrą ištirpusių mineralinių medžiagų kiekį, tačiau, skirtingai nei žaliajai grupei priskirti vandenys, didžioji dauguma šių medžiagų yra natrio jonai. Šios grupės mineralinis vanduo yra mažiau vertingas, nes žmogaus organizmas natrio poreikį patenkina su kasdieniniu maistu, kuriame yra natrio chlorido (valgomosios druskos) ir natrio bikarbonato (valgomosios sodos). Labiau vertingų magnio, kalio ir kalcio mineralų šiuose vandenyse yra sąlyginai mažai.

Pilkajai grupei priskyriau visus mažiau mineralinių medžiagų turinčius vandenis. Nei vienas iš šių vandenų negalėtų būti pagrindiniu kurios nors mineralinės medžiagos šaltiniu rekomenduojamai dienos normai pasiekti, tačiau puikiai tinka mineralinių medžiagų papildymui. Be to, skirtingai nei didelį mineralinių medžiagų kiekį turintys vandenys, šie vandenys neturi savito skonio ar kvapo ir jų suvartojamas kiekis gali būti praktiškai neribojamas.

Daugiau informacijos apie mineralinių vandenų „Vytautas” ir „Birutė” sudėtį galite rasti čia, „Borjomi” – čia, o „Tichė” – čia. Daug išsamios ir naudingos informacijos tiek bendrai apie mineralinį vandenį, tiek apie lietuvišką mineralinį vandenį galite rasti darbe „Mineralinio vandens naudojimo Lietuvos kurortuose sveikatinimo, profilaktikos, gydymo ir reabilitacijos tikslais standartizuotos metodinės rekomendacijos”.

Skanaus vandens !

Šio įrašo nuotrauką XCF formatu galite parsisiųsti čia.

2017 m. „Danske banko Vilniaus maratono” statistika

Praėjo beveik mėnuo nuo dienos, kai įveikiau savo pirmąjį maratoną – „XIV Danske banko Vilniaus maratono” 42 km. 195 m. ilgio trasą. Iš karto po maratono iškilo klausimas – kaip mano 4 val. 30 min. 13 sek. rezultatas atrodo bendrame kontekste ? Smulkios traumos ir fizinis nuovargis jau išnykę, įveikto maratono džiaugsmas aprimęs, o treniruočių sezonas uždarytas, todėl atėjo laikas parsisiųsti visų maratono dalyvių rezultatus ir paskaičiuoti statistinius duomenis.

Labiausiai dominantis statistinis duomuo – vidutinis maratono įveikimo laikas, kuris šiais metais yra 4 val. 06 min. 12 sek. Kitas įdomus statistinis duomuo yra mediana, t.y. laikas, kuris finišavusius maratono dalyvius padalina į dvi lygias dalis: pirmoje dalyje pusė greičiausiai bėgusių dalyvių, kitoje – lėtesnių bėgikų pusė. Mediana nežymiai skiriasi nuo vidutinio laiko ir yra 4 val. 05 min. 01 sek.

Mane asmeniškai nustebino dalyvių iš Lietuvos ir užsienio vidutiniai maratono įveikimo laikai. Dalyvių iš Lietuvos jis yra 4 val. 05 min. 49 sek., o dalyvių iš užsienio – 4 val. 06 min. 41 sek. Prieš skaičiuodamas vidurkius tikėjausi, kad dalyvių iš užsienio jis bus gerokai trumpesnis, nes galvojau, kad į toliau nuo namų vykstančius maratonus atvažiuoja didesnę patirtį turintys bėgikai, kurie turi būti greitesni. Ko gero, šią klaidingą nuomonę susidariau pažiūrėjęs į greičiausiųjų dešimtuką, kuriame net 7 dalyviai iš užsienio. Tikslesnį bėgikų iš užsienio apibūdinimą suformulavau paskaičiavęs dar vieną statistinį duomenį – standartinį nuokrypį, t.y. duomenį, kuris parodo kiek daug rezultatai skiriasi nuo vidurkio. Bėgikų iš Lietuvos jis yra 35 min. 41 sek., o užsienio – 38 min. 38 sek. Tai parodo, kad dalyviai iš užsienio labiau pasidalino į dvi stovyklas: tų, kurie atvažiavo siekti geresnio rezultato ir tų, kurie nubėgo maratoną lėčiau už vidutinį laiką.

Vyrai maratoną vidutiniškai įveikė per 3 val. 59 min. 57 sek., o moterys per 4 val. 19 min. 04 sek.

Žemiau atvaizduota maratono dalyvių finišavimo laikų pasiskirstymo histograma, kuri parodo kiek dalyvių finišo liniją kirto penkių minučių intervaluose.

Vienas įdomesnių duomenų, kurį matome histogramoje – vadinama moda, t.y. laiko intervalas, kuriame finišo liniją kirto daugiausia dalyvių. Patys populiariausi finišavimo laikai yra 3 val. 55 min. – 4 val. 00 min. intervale, kuriame finišavo net 61 dalyvis. Populiarūs buvo ir 4 val. 10 min., 4 val. 30 min. bei 4 val. 15 min. intervalų laikai su atitinkamai 48, 48 ir 46 finišavusiais dalyviais. Užvedus pelyte ant histogramos galite peržiūrite kitų intervalų duomenis.

Jei statistikui reikėtų matematiškai aprašyti bėgimo rezultatus, jis galėtų panaudoti normalųjį skirstinį. Histogramoje raudona linija nubrėžta normalaus skirstinio, atitinkančio bėgimo rezultatus, kreivė. Kitaip sakant, tai yra teoriniai dalyvių rezultatai.

Šiais metais 28 dalyviai pirmąją maratono 21,098 km. ilgio trasos pusę įveikė greičiau nei antrąja pusę. Nieko nuostabaus, kad šį sudėtingą dalyką pasiekė tik 3,8 % visų dalyvių. Kiti dalyviai antrąja trasos pusę įveikė vidutiniškai 18 min. 28 sek. lėčiau. Kadangi buvau vienas iš tų, kuris antrąja pusę įveikė gerokai lėčiau nei pirmąją, galiu pateikti savo versiją: patirties neturėjimas planuojant maratono greitį, t.y. iš pradžių bėgant per greitai, ir Gedimino pr. pradžioje prasidedanti ir savo kulminaciją Subačiaus g. pasiekianti įkalnė, kuri antrąjį ratą ne kartą privertė pasivaikščioti. Ir ne mane vieną …

Žemiau atvaizduota maratono dalyvių pirmos ir antros trasos pusių vidutinio greičio skirtumo diagrama, kuri parodo kaip priklauso vidutinis greičio skirtumas nuo bendro laiko intervalo.

Vienas įdomesnių duomenų šioje diagramoje yra tas, kad bėgikai, kurie maratoną įveikė 3 val. 30 min. – 3 val. 45 min. intervale labiau pervertino savo jėgas pirmoje maratono trasos pusėje nei tie dalyviai, kurie maratoną įveikė 4 val. 00 min. intervale. Abiejų intervalų atveju vidutinis skirtumas yra 34 s/km.

Pabaigai dar keletas duomenų.

Viso dalyvių 956
Viso dalyvių iš Lietuvos 536 (56,1 % nuo visų dalyvių)
Viso dalyvių iš užsienio 420 (43,9 % nuo visų dalyvių)
Viso vyrų dalyvių 805 (84,2 % nuo visų dalyvių)
Viso moterų dalyvių 151 (15,8 % nuo visų dalyvių)
Viso finišavusių (skaitykite pastabą žemiau) 738 (77,2 % nuo visų dalyvių)

Iš visų dalyvių 77,2 % yra finišavusiųjų sąraše. Deja, viešai skelbiamoje „Danske banko Vilniaus maratono” rezultatų lentelėje nėra duomenų, iš kurių būtų galima atsakyti, kiek dalyvių pasitraukė iš trasos jos neįveikę, o kiek dalyvių net neatvyko prie starto linijos.

Net 43,9 % visų dalyviu buvo svečiai iš užsienio. Peržiūrėdamas dalyvių sąrašą atkreipiau dėmesį į dalyvius su lietuviškais vardu ir pavarde, bet užsiregistravusius kaip kitų šalių atstovai. Bet tokių dalyvių nebuvo tiek daug, kad iš esmės keistų duomenis.

Duomenų, kurie buvo reikalingi šiam įrašui sukurti, parsiuntimo programėlę ir įraše pateikiamos informacijos skaičiavimų bylas galima parsisiųsti čia.